Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palygino estų ir lietuvių išlaidas perkant naujus ir naudotus automobilius. Pagal jo skaičiavimus, pirkdami ir eksploatuodami naudotą automobilį išleidžiame daugiau nei estai, kurie dažniau renkasi naują automobilį. LRT.lt domėjosi, kaip ekonomistas padarė tokias prielaidas, kai naudotas automobilis paprastai kainuoja pigiau nei naujas.
Ekonomistas LRT.lt paaiškina, kad jo pateiktame grafike galime pamatyti, kiek vidutiniškai vienas šalies gyventojas Estijoje ir Lietuvoje išleidžia naujiems ir naudotiems automobiliams.
Kadangi estai perka daugiau naujų automobilių, vidutiniškai vienas šios šalies gyventojas naujo automobilio pirkimui išleidžia apie 220 eurų, tuo metu Lietuvoje – tik 60.
Tačiau skaičiuojant, kiek vienas gyventojas išleidžia naudoto automobilio įsigijimui, lietuviai tam skiria 240 eurų, o estai – 160. Taip pat ekonomistas pridėjo tokias išlaidas kaip remontas ir atsarginės detalės. Iš viso – per 2017-uosius vienas estas automobiliui vidutiniškai išleido 570 eurų, o lietuvis – 690.
„Tendencijos yra tokios, kad lietuviai daug daugiau išleidžia naudotiems automobiliams nei naujiems. Taigi daug pinigų išleidžiama naudotų automobilių remontui, įvairių priedų ir detalių pirkimui“, – paaiškina Ž. Mauricas.
Jis pastebi, kad išlaidos naudoto automobilio priežiūrai auga dėl didėjančių paslaugų kainų – brangsta ne tik, pavyzdžiui, kirpyklų, kosmetologų ar konditerių, bet ir automobilių mechanikų teikiamos paslaugos. Galiausia, Ž. Mauricas prognozuoja, kad šios išlaidos tik dar labiau didės.
„Per pastaruosius dešimt metų labai pabrango darbo jėga, todėl senesnių automobilių savininkai susidurs su dar didesniu iššūkiu, ypač, jei automobilių remonto paslaugos legalizuosis, nes šiuo metu didesnė tokių paslaugų dalis yra šešėlyje.
Todėl automobilio remontas, galima sakyti, bus prabanga, kadangi padidėjus darbų kaštams ir sudėtingėjant remontui, remontuoti automobilį bus labai brangu. Todėl, manyčiau, kad didėjant pajamoms ir paslaugų kainoms, lietuviai vis dažniau
dairysis naujo automobilio“, – mano Ž. Mauricas.
Skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sutinka, kad gali būti, jog estai važinėja naujesniais ir patikimesniais automobiliais, tačiau taip pat teigia, kad įvertinti tikslias lietuvių išlaidas per daug sudėtinga.
„Kas trečias į Estiją įvežamas automobilis yra nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus, ir tai yra puikus rodiklis. Todėl Ž. Maurico nuomonei, kad estai iš tikrųjų važinėja tvarkingesniais automobiliais, būtų galima pritarti.
Tačiau kadangi Lietuvoje turime didelį šešėlį automobilių ir jų detalių versle, sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek tiksliai lietuviai išleidžia naudotiems automobiliams ir jų priežiūrai, nes ekonomistas pateikia tik oficialius skaičius“, – LRT.lt sako M. Buzelis.
Naudotų automobilių rinkos ekspertas akcentuoja, kad apskritai lyginti seną ir naują automobilį – praktiškai neįmanoma.
„Naujas ir naudotas automobilis yra nepalyginami dalykai. Perkant naują, žinai, ką perki, gauni garantijas. Perkant naudotą automobilį, perkama „katė maiše“, net jei kalbėtume apie kelerių metų senumo automobilį.
Todėl norint atsakyti, ar perkant vieną ar kitą automobilį tai bus ekonomiškai naudingas sprendimas, reikia tiksliai žinoti, koks tai modelis, kokia tiksliai yra jo rida, kaip jis buvo prižiūrėtas“, – akcentuoja M. Buzelis.
Perkame per mažai naujų automobilių
Ž. Mauricas LRT.lt teigia, kad atsižvelgiant į lietuvių gaunamas pajamas, mūsų šalyje turėtų būti nuperkama gerokai daugiau naujų automobilių.
„Netgi atsižvelgiant į šešėlį ir pajamų nelygybę, perkame per mažai naujų automobilių“, – konstatuoja ekonomistas.
Paklausus, kokią sumą automobiliui galėtų leisti vidutines pajamas gaunantis lietuvis, Ž. Mauricas šia sumą suskaičiavo labai greitai.
„Yra bendra taisyklė, kad automobilio kaina neturėtų viršyti dviejų metų pajamų sumos. Todėl, jei šiuo metu vidutinis atlyginimas į rankas yra 700 eurų, tai maksimali riba, ką gali skirti tokias pajamas gaunantis žmogus yra 16 tūkst. eurų“, – skaičiuoja Ž. Mauricas.
Tačiau pašnekovas iš karto pabrėžia, kad tai nereiškia, jog toks asmuo turi eiti ir pirkti naują automobilį.
Vis dėlto, toks įsipareigojimas gali būti per didelė finansinė našta, o skaičiavimus ekonomistas pateikė turėdamas mintyje žmones, kurie gauna daug didesnes pajamas ir tikrai gali sau leisti pirkti naują automobilį, tačiau vietoje to samoningai perka naudotą, kuriam išleidžia daugiau.
Kad ne visi lietuviai suvokia, jog tikrai gali įsigyti naują automobilį, pritaria ir M. Buzelis.
„Lietuva yra automobilių verslo šalis. Turime tris milijonus krepšinio trenerių ir automobilių ekspertų. Tačiau ne visi žmonės ir vairuotojai žino, kad gali įpirkti naują automobilį. Jiems atrodo, kad naujas yra labai brangus.
Tačiau, pavyzdžiui, Vakarų Europoje planuojant šeimos biudžetą yra visiškai normali praktika skaičiuoti ir matyti, kiek galima skirti automobiliui. Jei tai 200 eurų, ieškoma automobilio, kurio mėnesinė įmoka ir bus tokia.
Lietuviai skaičiuoja taip, kad automobilį perka dešimčiai metų. Tačiau taip nėra. Automobilis perkamas 4–5 metų laikotarpiui. Tai ir turėtų būti atskaitos taškas, kiek per šį laikotarpį bus patiriama išlaidų eksploatacijai“, – pavyzdį pateikia M. Buzelis.
Lengviau numatyti išlaidas
Ž. Mauricas sako, kad naujas automobilis padeda geriau dėlioti namų ūkio finansus. Tai yra, perkant naują automobilį lengviau prognozuojamos numatomos išlaidos – mėnesinė įmoka, privalomo techninio aptarnavimo išlaidos.
Tuo metu naudoto automobilio savininkai gali susidurti su nenumatytomis, kartais ir labai didelėmis išlaidomis.
„Buvo nemažai apklausų, kurios parodė, kad jei naudotas automobilis sugestų, pavyzdžiui, reikėtų variklio kapitalinio remonto ir didesnių išlaidų remontui, didelė dalis lietuvių neturėtų tam reikiamos sumos“, – LRT.lt pastebi Ž. Mauricas.
„Lietuvoje žmonės per daug atmestinai žiūri į automobilio pirkimą. Dažniausiai perkama už paskutinius turimus pinigus, pavyzdžiui, jei galiu išleisti 10 tūkst., tai ieškodamas automobilio žiūrėsiu į tuos, kurie kainuoja 9,5 tūkst.
Todėl reikėtų pasidomėti, kiek kainuoja dominančio automobilio išlaikymas ir remontas, nes galima labai stipriai nusvilti.
Tuo metu naujo automobilio išlaidos labiau prognozuojamos, o rimtų gedimų atvejų, kurie įvyksta ne dėl vartojo kaltės, galioja garantija, todėl išlaidos praktiškai nepatiriamos“, – svarsto M. Buzelis.
Ž. Mauricas sako, kad prieš pirkdami naują automobilį, žmonės neteisingai įvertina, kiek iš tikrųjų už jį reikės sumokėti.
„Jie įsitikinę, kad jiems galiausia automobilį reikės išpirkti, todėl derasi dėl kainos. Bet esminis momentas – derėtis dėl likutinės vertės.
Jei pavyksta nusiderėti gerą likutinę vertę, o kai kurie gamintojai sutinka, kad po septynerių metų likutinė automobilio vertė bus 40 proc., tai reiškia, kad per septynerius metus sumokama tik 60 proc. automobilio sumos“, – LRT.lt teigia Ž. Mauricas.
M. Buzelis prognozuoja, kad ilgainiui mes apskritai nebegalvosime apie tai, kokia automobilio likutinė vertė ar kam jį parduoti.
„Vis labiau einama link to, kad automobilis tampa ne nuosavybe, bet nuomos objektu. Su laiku tokia tendencija bus matoma vis labiau, nes rinkoje atsiras daugiau nuomos pasiūlymų.
Tai bus matoma ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje apskritai. Didžiausias to privalumas – sumokama atitinkama suma pinigų už tai, kad neskaudėtų galva“, – LRT.lt sako M. Buzelis.
Lrt.lt
